susivokia

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susivokia (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivokti, susivokia, susivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivokiu	susivokiau	susivokdavau	susivoksiu
tu	susivoki	susivokei	susivokdavai	susivoksi
jis, ji	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
mes	susivokiame, susivokiam	susivokėme, susivokėm	susivokdavome, susivokdavom	susivoksime, susivoksim
jūs	susivokiate, susivokiat	susivokėte, susivokėt	susivokdavote, susivokdavot	susivoksite, susivoksit
jie, jos	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivokčiau		susivoktumėme, susivoktumėm, susivoktume
2 asm.	susivoktumei, susivoktum		susivoktumėte, susivoktumėt
3 asm.	susivoktų		susivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivokime, susivokim
2 asm.	susivoki, susivok		susivokite, susivokit
3 asm.	tesusivokia, tesusivokie		tesusivokia, tesusivokie

• žr. pagr. f. susivokti, susivokia, susivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susivokiąs, susivokiantis, susivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susivokęs, susivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susivokdavęs, susivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susivoksiąs, susivoksiantis, susivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susivokiamas, susivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susivoktas, susivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susivoksimas, susivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susivoktinas, susivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: susivokiant, susivokus, susivokdavus, susivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: susivokdamas, susivokdama.
• taip pat žr. bdn.: susivokte, susivoktinai.
• Skiemenys: su-si-vo-kia

susivokia

1. nusiimti derlių, susivalyti javus:
   • Per tą rudenį ir išsikulsias, ir susivóksias.
2. susirasti, susiieškoti:
   • Ko reik, pats susivók, o nelauk, kol kitas už tave ieškos.
3. susirinkti į vieną vietą, pasiimti:
   • Taip tokioj vietoj susivokia tūli lietuvių tautos vaikai.
4. pareiti, sugrįžti, parsirasti, parvykti:
   • Šiaip ne teip susivókiau [į namus].
5. susiruošti:
   • Jau viską susivókęs, visus savo ryšelius surišęs.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    susivokia: bendrai

nesusivokia (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susivokia: Išvestiniai žodžiai

nesusivokti (lt) (neig. sangrž.)

susivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  susivokia: bendrai

---

Veiksmažodis

susivokia (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivokti, susivokia, susivokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivokiu	susivokiau	susivokdavau	susivoksiu
tu	susivoki	susivokei	susivokdavai	susivoksi
jis, ji	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
mes	susivokiame, susivokiam	susivokėme, susivokėm	susivokdavome, susivokdavom	susivoksime, susivoksim
jūs	susivokiate, susivokiat	susivokėte, susivokėt	susivokdavote, susivokdavot	susivoksite, susivoksit
jie, jos	susivokia	susivokė	susivokdavo	susivoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivokčiau		susivoktumėme, susivoktumėm, susivoktume
2 asm.	susivoktumei, susivoktum		susivoktumėte, susivoktumėt
3 asm.	susivoktų		susivoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivokime, susivokim
2 asm.	susivoki, susivok		susivokite, susivokit
3 asm.	tesusivokia, tesusivokie		tesusivokia, tesusivokie

• žr. pagr. f. susivokti, susivokia, susivokė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susivokiąs, susivokiantis, susivokianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susivokęs, susivokusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susivokdavęs, susivokdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susivoksiąs, susivoksiantis, susivoksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susivokiamas, susivokiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susivoktas, susivokta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susivoksimas, susivoksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susivoktinas, susivoktina.
• taip pat žr. pdlv.: susivokiant, susivokus, susivokdavus, susivoksiant.
• taip pat žr. psdlv.: susivokdamas, susivokdama.
• taip pat žr. bdn.: susivokte, susivoktinai.
• Skiemenys: su-si-vo-kia

susivokia

1. suprasti, numatyti, nutuokti, susigaudyti:
   • Senas nesusivóki, daug ko nežinai.
2. atsikvošėti, atsigauti:
   • Galu gale jis susivokė.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Sinonimai

    susivokia: bendrai

suprasti (lt)

Antonimai

    susivokia: bendrai

nesusivokia (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susivokia: Išvestiniai žodžiai

nesusivokti (lt) (neig. sangrž.)

susivokimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  susivokia: bendrai

---