| Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivokti, susivokia, susivokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
susivokiu
|
susivokiau
|
susivokdavau
|
susivoksiu
|
| tu
|
susivoki
|
susivokei
|
susivokdavai
|
susivoksi
|
| jis, ji
|
susivokia
|
susivokė
|
susivokdavo
|
susivoks
|
| mes
|
susivokiame,
susivokiam
|
susivokėme,
susivokėm
|
susivokdavome,
susivokdavom
|
susivoksime,
susivoksim
|
| jūs
|
susivokiate,
susivokiat
|
susivokėte,
susivokėt
|
susivokdavote,
susivokdavot
|
susivoksite,
susivoksit
|
| jie, jos
|
susivokia
|
susivokė
|
susivokdavo
|
susivoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
susivokčiau
|
susivoktumėme,
susivoktumėm,
susivoktume
|
| 2 asm.
|
susivoktumei,
susivoktum
|
susivoktumėte,
susivoktumėt
|
| 3 asm.
|
susivoktų
|
susivoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
susivokime,
susivokim
|
| 2 asm.
|
susivoki,
susivok
|
susivokite,
susivokit
|
| 3 asm.
|
tesusivokia,
tesusivokie
|
tesusivokia,
tesusivokie
|
susivokdavo
<= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
