nesuvaišinanti

Taip pat žr.: nesuvaišinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvaišinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvaišinantis, mot. g. nesuvaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinąs, nesuvaišinantis	nesuvaišiną, nesuvaišinantys	nesuvaišinanti	nesuvaišinančios	-	nesuvaišiną
kilm.	nesuvaišinančio	nesuvaišinančių	nesuvaišinančios	nesuvaišinančių	-	-
naud.	nesuvaišinančiam	nesuvaišinantiems, nesuvaišinantiem	nesuvaišinančiai	nesuvaišinančioms, nesuvaišinančiom	-	-
gal.	nesuvaišinantį	nesuvaišinančius	nesuvaišinančią	nesuvaišinančias	-	-
įnag.	nesuvaišinančiu	nesuvaišinančiais	nesuvaišinančia	nesuvaišinančiomis	-	-
viet.	nesuvaišinančiame, nesuvaišinančiam	nesuvaišinančiuose, nesuvaišinančiuos	nesuvaišinančioje, nesuvaišinančioj	nesuvaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinantysis	nesuvaišinantieji	nesuvaišinančioji	nesuvaišinančiosios	-	-
kilm.	nesuvaišinančiojo	nesuvaišinančiųjų	nesuvaišinančiosios	nesuvaišinančiųjų	-	-
naud.	nesuvaišinančiajam	nesuvaišinantiesiems	nesuvaišinančiajai	nesuvaišinančiosioms	-	-
gal.	nesuvaišinantįjį	nesuvaišinančiuosius	nesuvaišinančiąją	nesuvaišinančiąsias	-	-
įnag.	nesuvaišinančiuoju	nesuvaišinančiaisiais	nesuvaišinančiąja	nesuvaišinančiosiomis	-	-
viet.	nesuvaišinančiajame	nesuvaišinančiuosiuose	nesuvaišinančiojoje	nesuvaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvaišinantis.
• Skiemenys: ne-su-vai-ši-nan-ti

nesuvaišinanti

1. ta, kuri nesuvaišina

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---