suvaišinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suvaišinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvaišinti, suvaišina, suvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvaišinu	suvaišinau	suvaišindavau	suvaišinsiu
tu	suvaišini	suvaišinai	suvaišindavai	suvaišinsi
jis, ji	suvaišina	suvaišino	suvaišindavo	suvaišins
mes	suvaišiname, suvaišinam	suvaišinome, suvaišinom	suvaišindavome, suvaišindavom	suvaišinsime, suvaišinsim
jūs	suvaišinate, suvaišinat	suvaišinote, suvaišinot	suvaišindavote, suvaišindavot	suvaišinsite, suvaišinsit
jie, jos	suvaišina	suvaišino	suvaišindavo	suvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvaišinčiau		suvaišintumėme, suvaišintumėm, suvaišintume
2 asm.	suvaišintumei, suvaišintum		suvaišintumėte, suvaišintumėt
3 asm.	suvaišintų		suvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvaišinkime, suvaišinkim
2 asm.	suvaišinki, suvaišink		suvaišinkite, suvaišinkit
3 asm.	tesuvaišina, tesuvaišinie		tesuvaišina, tesuvaišinie

• žr. pagr. f. suvaišinti, suvaišina, suvaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: suvaišinąs, suvaišinantis, suvaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: suvaišinęs, suvaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: suvaišindavęs, suvaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: suvaišinsiąs, suvaišinsiantis, suvaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: suvaišinamas, suvaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: suvaišintas, suvaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: suvaišinsimas, suvaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: suvaišintinas, suvaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: suvaišinant, suvaišinus, suvaišindavus, suvaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: suvaišindamas, suvaišindama.
• taip pat žr. bdn.: suvaišinte, suvaišintinai.
• Skiemenys: su-vai-šin-ti

suvaišinti

1. vaišinant duoti suvalgyti, išgerti
   • Suváišino penkias stiklines alaus.
2. ką nors privaišinti
   • Suváišinom, sumylėjom kareivius, ir paliko varpai neimti.
3. suduoti, sukirsti
   • Šmotą virbų jau suváišinau.

Etimologija

<= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

Išvestiniai žodžiai

    suvaišinti: Išvestiniai žodžiai

nesuvaišinti (lt) susivaišinti (lt) suvaišinimas (lt)

suvaišintojas (lt) (vyr. g.) suvaišintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  suvaišinti: vaišinant duoti suvalgyti, išgerti

---

Dalyvis

suvaišinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvaišintas, mot. g. suvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišintas	suvaišinti	suvaišinta	suvaišintos	suvaišinta	-
kilm.	suvaišinto	suvaišintų	suvaišintos	suvaišintų	-	-
naud.	suvaišintam	suvaišintiems	suvaišintai	suvaišintoms	-	-
gal.	suvaišintą	suvaišintus	suvaišintą	suvaišintas	-	-
įnag.	suvaišintu	suvaišintais	suvaišinta	suvaišintomis	-	-
viet.	suvaišintame	suvaišintuose	suvaišintoje	suvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišintasis	suvaišintieji	suvaišintoji	suvaišintosios	-	-
kilm.	suvaišintojo	suvaišintųjų	suvaišintosios	suvaišintųjų	-	-
naud.	suvaišintajam	suvaišintiesiems	suvaišintajai	suvaišintosioms	-	-
gal.	suvaišintąjį	suvaišintuosius	suvaišintąją	suvaišintąsias	-	-
įnag.	suvaišintuoju	suvaišintaisiais	suvaišintąja	suvaišintosiomis	-	-
viet.	suvaišintajame	suvaišintuosiuose	suvaišintojoje	suvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvaišintas, mot. g. suvaišinta.
• Skiemenys: su-vai-šin-ti

suvaišinti

1. tas, kurį suvaišino

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---