susivaišinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susivaišinti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivaišinti, susivaišina, susivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susivaišinu	susivaišinau	susivaišindavau	susivaišinsiu
tu	susivaišini	susivaišinai	susivaišindavai	susivaišinsi
jis, ji	susivaišina	susivaišino	susivaišindavo	susivaišins
mes	susivaišiname, susivaišinam	susivaišinome, susivaišinom	susivaišindavome, susivaišindavom	susivaišinsime, susivaišinsim
jūs	susivaišinate, susivaišinat	susivaišinote, susivaišinot	susivaišindavote, susivaišindavot	susivaišinsite, susivaišinsit
jie, jos	susivaišina	susivaišino	susivaišindavo	susivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susivaišinčiau		susivaišintumėme, susivaišintumėm, susivaišintume
2 asm.	susivaišintumei, susivaišintum		susivaišintumėte, susivaišintumėt
3 asm.	susivaišintų		susivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susivaišinkime, susivaišinkim
2 asm.	susivaišinki, susivaišink		susivaišinkite, susivaišinkit
3 asm.	tesusivaišina, tesusivaišinie		tesusivaišina, tesusivaišinie

• žr. pagr. f. susivaišinti, susivaišina, susivaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susivaišinąs, susivaišinantis, susivaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susivaišinęs, susivaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susivaišindavęs, susivaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susivaišinsiąs, susivaišinsiantis, susivaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susivaišinamas, susivaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susivaišintas, susivaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susivaišinsimas, susivaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susivaišintinas, susivaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: susivaišinant, susivaišinus, susivaišindavus, susivaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: susivaišindamas, susivaišindama.
• taip pat žr. bdn.: susivaišinte, susivaišintinai.
• Skiemenys: su-si-vai-šin-ti

susivaišinti

1. vaišinant suvalgyti, išgerti
   • Susiváišino, nieko neliko.

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

Išvestiniai žodžiai

    susivaišinti: Išvestiniai žodžiai

nesusivaišinti (lt) susivaišinimas (lt)

susivaišintojas (lt) (vyr. g.) susivaišintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  susivaišinti: vaišinant suvalgyti, išgerti

---

Dalyvis

susivaišinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivaišintas, mot. g. susivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivaišintas	susivaišinti	susivaišinta	susivaišintos	susivaišinta	-
kilm.	susivaišinto	susivaišintų	susivaišintos	susivaišintų	-	-
naud.	susivaišintam	susivaišintiems	susivaišintai	susivaišintoms	-	-
gal.	susivaišintą	susivaišintus	susivaišintą	susivaišintas	-	-
įnag.	susivaišintu	susivaišintais	susivaišinta	susivaišintomis	-	-
viet.	susivaišintame	susivaišintuose	susivaišintoje	susivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivaišintasis	susivaišintieji	susivaišintoji	susivaišintosios	-	-
kilm.	susivaišintojo	susivaišintųjų	susivaišintosios	susivaišintųjų	-	-
naud.	susivaišintajam	susivaišintiesiems	susivaišintajai	susivaišintosioms	-	-
gal.	susivaišintąjį	susivaišintuosius	susivaišintąją	susivaišintąsias	-	-
įnag.	susivaišintuoju	susivaišintaisiais	susivaišintąja	susivaišintosiomis	-	-
viet.	susivaišintajame	susivaišintuosiuose	susivaišintojoje	susivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivaišintas, mot. g. susivaišinta.
• Skiemenys: su-si-vai-šin-ti

susivaišinti

1. tas, kurį susivaišino

Etimologija

<= susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---