išgerti

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgertas, mot. g. išgerta
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išgerti, išgeria, išgėrė
Tiesioginė nuosaka
Tariamoji nuosaka
Liepiamoji nuosaka

Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išgerti (vks., pagr. f., bendr.)

žr. pagr. f. išgerti, išgeria, išgėrė

taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išgeriąs, išgeriantis, išgerianti.
taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išgėręs, išgėrusi.
taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išgerdavęs, išgerdavusi.
taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išgersiąs, išgersiantis, išgersianti.
taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išgeriamas, išgeriama.
taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išgertas, išgerta.
taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išgersimas, išgersima.
taip pat žr. reik. dlv.: išgertinas, išgertina.
taip pat žr. pdlv.: išgeriant, išgėrus, išgerdavus, išgersiant.
taip pat žr. psdlv.: išgerdamas, išgerdama.
taip pat žr. bdn.: išgerte, išgertinai.
Skiemenys: iš-ger-ti

išgerti

gerti iki nebeliekant, iki pabaigos:
- Jei išgértum šitą alų, įpilčiau saldesnio.
apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų:
- Ir susipeša jie išgėrę, ir susitaiko.
prisigerti, išplaukti:
- Išgerta vandenio žemė.
sulesti:
- Miežius žvirbliai teip išger̃s, kad nereiks ir pjaut.
(prk.) iškirsti, išmušti:
- Su akmeniu vaikui akį išgėrė.

Etimologija

<= iš- + gerti, geria, gėrė

Sinonimai

išgerti: bendrai

gurštelėti ^(lt) (vieną gurkšnį, truputi)
išbizyti ^(lt) (šnek.)
išbubyti ^(lt) (šnek.)
iškaukti ^(lt) (šnek.) (godžiai)
iškaušti ^(lt) (šnek.)
iškliaukti ^(lt) (šnek.)
iškliukinti ^(lt) (šnek.)
iškukinti ^(lt) (šnek.)
išlakti ^(lt) (niek.)
išlenkti ^(lt)
išmauti ^(lt) (prk.)
išmesti ^(lt) (prk.) (burnelę)
išmukinti ^(lt) (šnek.)
išpampti ^(lt) (niek.)
išplempti ^(lt) (niek.)
išpliušyti ^(lt) (tarm.)

išplunyti ^(lt) (tarm.)
išrauti ^(lt) (prk.)
išriaukti ^(lt) (šnek.)
išryti ^(lt) (niek.)
išsriaubti ^(lt) (šnek.)
išsrėbti ^(lt) (šnek.) (su garsu)
ištraukti ^(lt) (šnek.)
ištriaukti ^(lt) (šnek.)
ištuštinti ^(lt) (prk.)
ištvalnyti ^(lt) (tarm.)
išvempti ^(lt) (niek.)
mauktelėti ^(lt) (staiga, vienu gurkšniu)
muktelėti ^(lt) (staiga, vienu gurkšniu)
sriubtelėti ^(lt) (vieną gurkšnį, truputi)
triauktelėti ^(lt) (staiga, vienu gurkšniu)
trūktelėti ^(lt) (staiga, vienu gurkšniu)

Antonimai

išgerti: bendrai

neišgerti ^(lt)

Išvestiniai žodžiai

išgerti: Išvestiniai žodžiai

Išraiškos arba posakiai

išgerti: Išraiškos arba posakiai

išgerti iki dugno ^(lt)

išgerti vienu mauku ^(lt)

Vertimai

išgerti: gerti iki nebeliekant, iki pabaigos

išgerti: apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų

išgerti: prisigerti, išplaukti

išgerti: sulesti

išgerti: (prk.) iškirsti, išmušti

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

Dalyvis

išgerti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

žr. pagr. f. vyr. g. išgertas, mot. g. išgerta.
Skiemenys: iš-ger-ti

išgerti

tas, kurį išgėrė

Etimologija

<= išgerti, išgeria, išgėrė <= iš- + gerti, geria, gėrė

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išgerti, išgeria, išgėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išgeriu	išgėriau	išgerdavau	išgersiu
tu	išgeri	išgėrei	išgerdavai	išgersi
jis, ji	išgeria	išgėrė	išgerdavo	išgers
mes	išgeriame, išgeriam	išgėrėme, išgėrėm	išgerdavome, išgerdavom	išgersime, išgersim
jūs	išgeriate, išgeriat	išgėrėte, išgėrėt	išgerdavote, išgerdavot	išgersite, išgersit
jie, jos	išgeria	išgėrė	išgerdavo	išgers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išgerčiau		išgertumėme, išgertumėm, išgertume
2 asm.	išgertumei, išgertum		išgertumėte, išgertumėt
3 asm.	išgertų		išgertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išgerkime, išgerkim
2 asm.	išgerki, išgerk		išgerkite, išgerkit
3 asm.	teišgeria, teišgerie		teišgeria, teišgerie

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgertas, mot. g. išgerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgertas	išgerti	išgerta	išgertos	išgerta	-
kilm.	išgerto	išgertų	išgertos	išgertų	-	-
naud.	išgertam	išgertiems	išgertai	išgertoms	-	-
gal.	išgertą	išgertus	išgertą	išgertas	-	-
įnag.	išgertu	išgertais	išgerta	išgertomis	-	-
viet.	išgertame	išgertuose	išgertoje	išgertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgertasis	išgertieji	išgertoji	išgertosios	-	-
kilm.	išgertojo	išgertųjų	išgertosios	išgertųjų	-	-
naud.	išgertajam	išgertiesiems	išgertajai	išgertosioms	-	-
gal.	išgertąjį	išgertuosius	išgertąją	išgertąsias	-	-
įnag.	išgertuoju	išgertaisiais	išgertąja	išgertosiomis	-	-
viet.	išgertajame	išgertuosiuose	išgertojoje	išgertosiose	-	-