| Veiksmažodis; pagrindinės formos: susivaišinti, susivaišina, susivaišino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
susivaišinu
|
susivaišinau
|
susivaišindavau
|
susivaišinsiu
|
| tu
|
susivaišini
|
susivaišinai
|
susivaišindavai
|
susivaišinsi
|
| jis, ji
|
susivaišina
|
susivaišino
|
susivaišindavo
|
susivaišins
|
| mes
|
susivaišiname,
susivaišinam
|
susivaišinome,
susivaišinom
|
susivaišindavome,
susivaišindavom
|
susivaišinsime,
susivaišinsim
|
| jūs
|
susivaišinate,
susivaišinat
|
susivaišinote,
susivaišinot
|
susivaišindavote,
susivaišindavot
|
susivaišinsite,
susivaišinsit
|
| jie, jos
|
susivaišina
|
susivaišino
|
susivaišindavo
|
susivaišins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
susivaišinčiau
|
susivaišintumėme,
susivaišintumėm,
susivaišintume
|
| 2 asm.
|
susivaišintumei,
susivaišintum
|
susivaišintumėte,
susivaišintumėt
|
| 3 asm.
|
susivaišintų
|
susivaišintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
susivaišinkime,
susivaišinkim
|
| 2 asm.
|
susivaišinki,
susivaišink
|
susivaišinkite,
susivaišinkit
|
| 3 asm.
|
tesusivaišina,
tesusivaišinie
|
tesusivaišina,
tesusivaišinie
|
susivaišintumėt
<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino
