nesuvaišintoja

Taip pat žr.: nesuvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesuvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesuvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišintoja	nesuvaišintojos
kilm.	nesuvaišintojos	nesuvaišintojų
naud.	nesuvaišintojai	nesuvaišintojoms
gal.	nesuvaišintoją	nesuvaišintojas
įnag.	nesuvaišintoja	nesuvaišintojomis
viet.	nesuvaišintojoje	nesuvaišintojose
šauksm.	nesuvaišintoja	nesuvaišintojos

• Skiemenys: ne-su-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nesuvaišintojas.

nesuvaišintoja

1. ta, kuri nesuvaišina

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---