nesuvaišinusiąją

Taip pat žr.: nesuvaišinusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nesuvaišinusiąją (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nesuvaišinęs, mot. g. nesuvaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinęs	nesuvaišinę	nesuvaišinusi, nesuvaišinus	nesuvaišinusios	-	nesuvaišinę
kilm.	nesuvaišinusio	nesuvaišinusių	nesuvaišinusios	nesuvaišinusių	-	-
naud.	nesuvaišinusiam	nesuvaišinusiems	nesuvaišinusiai	nesuvaišinusioms	-	-
gal.	nesuvaišinusį	nesuvaišinusius	nesuvaišinusią	nesuvaišinusias	-	-
įnag.	nesuvaišinusiu	nesuvaišinusiais	nesuvaišinusia	nesuvaišinusiomis	-	-
viet.	nesuvaišinusiame	nesuvaišinusiuose	nesuvaišinusioje	nesuvaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesuvaišinusysis	nesuvaišinusieji	nesuvaišinusioji	nesuvaišinusiosios	-	-
kilm.	nesuvaišinusiojo	nesuvaišinusiųjų	nesuvaišinusiosios	nesuvaišinusiųjų	-	-
naud.	nesuvaišinusiajam	nesuvaišinusiesiems	nesuvaišinusiajai	nesuvaišinusiosioms	-	-
gal.	nesuvaišinusįjį	nesuvaišinusiuosius	nesuvaišinusiąją	nesuvaišinusiąsias	-	-
įnag.	nesuvaišinusiuoju	nesuvaišinusiaisiais	nesuvaišinusiąja	nesuvaišinusiosiomis	-	-
viet.	nesuvaišinusiajame	nesuvaišinusiuosiuose	nesuvaišinusiojoje	nesuvaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nesuvaišinęs, mot. g. nesuvaišinusi.
• Skiemenys: ne-su-vai-ši-nu-sią-ją

nesuvaišinusiąją

1. tas, kuris nesuvaišino

Etimologija

<= nesuvaišinti, nesuvaišina, nesuvaišino <= ne- + suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---