neužragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neužragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužragintojas	neužragintojai
kilm.	neužragintojo	neužragintojų
naud.	neužragintojui	neužragintojams
gal.	neužragintoją	neužragintojus
įnag.	neužragintoju	neužragintojais
viet.	neužragintojuje	neužragintojuose
šauksm.	neužragintojau	neužragintojai

• Skiemenys: ne-už-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neužragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neužragintoja.

neužragintojų

1. tas, kuris neužragina

Etimologija

<= neužraginti, neužragina, neužragino <= ne- + užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

neužragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neužragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužragintoja	neužragintojos
kilm.	neužragintojos	neužragintojų
naud.	neužragintojai	neužragintojoms
gal.	neužragintoją	neužragintojas
įnag.	neužragintoja	neužragintojomis
viet.	neužragintojoje	neužragintojose
šauksm.	neužragintoja	neužragintojos

• Skiemenys: ne-už-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neužragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neužragintojas.

neužragintojų

1. ta, kuri neužragina

Etimologija

<= neužraginti, neužragina, neužragino <= ne- + užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---