užraginti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užraginti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užraginti, užragina, užragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užraginu	užraginau	užragindavau	užraginsiu
tu	užragini	užraginai	užragindavai	užraginsi
jis, ji	užragina	užragino	užragindavo	užragins
mes	užraginame, užraginam	užraginome, užraginom	užragindavome, užragindavom	užraginsime, užraginsim
jūs	užraginate, užraginat	užraginote, užraginot	užragindavote, užragindavot	užraginsite, užraginsit
jie, jos	užragina	užragino	užragindavo	užragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užraginčiau		užragintumėme, užragintumėm, užragintume
2 asm.	užragintumei, užragintum		užragintumėte, užragintumėt
3 asm.	užragintų		užragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užraginkime, užraginkim
2 asm.	užraginki, užragink		užraginkite, užraginkit
3 asm.	teužragina, teužraginie		teužragina, teužraginie

• žr. pagr. f. užraginti, užragina, užragino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: užraginąs, užraginantis, užraginanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: užraginęs, užraginusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: užragindavęs, užragindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: užraginsiąs, užraginsiantis, užraginsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: užraginamas, užraginama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: užragintas, užraginta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: užraginsimas, užraginsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: užragintinas, užragintina.
• taip pat žr. pdlv.: užraginant, užraginus, užragindavus, užraginsiant.
• taip pat žr. psdlv.: užragindamas, užragindama.
• taip pat žr. bdn.: užraginte, užragintinai.
• Skiemenys: už-ra-gin-ti

užraginti

1. iš anksto įsakmiai ką paliepti:
   • Aš buvau užragintas kalbėti taip.
2. pavaryti (arklį):
   • Jis užragino arklį visu smarkumu.

Etimologija

<= už- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    užraginti: bendrai

neužraginti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    užraginti: Išvestiniai žodžiai

neužraginti (lt) (neig. ) užraginimas (lt) (vyr. g.)

užragintojas (lt) (vyr. g.) užragintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  užraginti: bendrai

---

Dalyvis

užraginti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užragintas, mot. g. užraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užragintas	užraginti	užraginta	užragintos	užraginta	-
kilm.	užraginto	užragintų	užragintos	užragintų	-	-
naud.	užragintam	užragintiems	užragintai	užragintoms	-	-
gal.	užragintą	užragintus	užragintą	užragintas	-	-
įnag.	užragintu	užragintais	užraginta	užragintomis	-	-
viet.	užragintame	užragintuose	užragintoje	užragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užragintasis	užragintieji	užragintoji	užragintosios	-	-
kilm.	užragintojo	užragintųjų	užragintosios	užragintųjų	-	-
naud.	užragintajam	užragintiesiems	užragintajai	užragintosioms	-	-
gal.	užragintąjį	užragintuosius	užragintąją	užragintąsias	-	-
įnag.	užragintuoju	užragintaisiais	užragintąja	užragintosiomis	-	-
viet.	užragintajame	užragintuosiuose	užragintojoje	užragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užragintas, mot. g. užraginta.
• Skiemenys: už-ra-gin-ti

užraginti

1. tas, kurį užragino

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---