užragintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užragintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užragintas, mot. g. užraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užragintas	užraginti	užraginta	užragintos	užraginta	-
kilm.	užraginto	užragintų	užragintos	užragintų	-	-
naud.	užragintam	užragintiems	užragintai	užragintoms	-	-
gal.	užragintą	užragintus	užragintą	užragintas	-	-
įnag.	užragintu	užragintais	užraginta	užragintomis	-	-
viet.	užragintame	užragintuose	užragintoje	užragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užragintasis	užragintieji	užragintoji	užragintosios	-	-
kilm.	užragintojo	užragintųjų	užragintosios	užragintųjų	-	-
naud.	užragintajam	užragintiesiems	užragintajai	užragintosioms	-	-
gal.	užragintąjį	užragintuosius	užragintąją	užragintąsias	-	-
įnag.	užragintuoju	užragintaisiais	užragintąja	užragintosiomis	-	-
viet.	užragintajame	užragintuosiuose	užragintojoje	užragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užragintas, mot. g. užraginta.
• Skiemenys: už-ra-gin-to-jo

užragintojo

1. tas, kurį užragino

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

užragintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užragintojas	užragintojai
kilm.	užragintojo	užragintojų
naud.	užragintojui	užragintojams
gal.	užragintoją	užragintojus
įnag.	užragintoju	užragintojais
viet.	užragintojuje	užragintojuose
šauksm.	užragintojau	užragintojai

• Skiemenys: už-ra-gin-to-jo
• žr. pagr. f. užragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. užragintoja.

užragintojo

1. tas, kuris užragina

Etimologija

<= užraginti, užragina, užragino <= už- + raginti, ragina, ragino

---