neužsigeriančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužsigeriančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužsigeriantis, mot. g. neužsigerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsigeriąs, neužsigeriantis	neužsigerią, neužsigeriantys	neužsigerianti	neužsigeriančios	-	neužsigerią
kilm.	neužsigeriančio	neužsigeriančių	neužsigeriančios	neužsigeriančių	-	-
naud.	neužsigeriančiam	neužsigeriantiems, neužsigeriantiem	neužsigeriančiai	neužsigeriančioms, neužsigeriančiom	-	-
gal.	neužsigeriantį	neužsigeriančius	neužsigeriančią	neužsigeriančias	-	-
įnag.	neužsigeriančiu	neužsigeriančiais	neužsigeriančia	neužsigeriančiomis	-	-
viet.	neužsigeriančiame, neužsigeriančiam	neužsigeriančiuose, neužsigeriančiuos	neužsigeriančioje, neužsigeriančioj	neužsigeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužsigeriantysis	neužsigeriantieji	neužsigeriančioji	neužsigeriančiosios	-	-
kilm.	neužsigeriančiojo	neužsigeriančiųjų	neužsigeriančiosios	neužsigeriančiųjų	-	-
naud.	neužsigeriančiajam	neužsigeriantiesiems	neužsigeriančiajai	neužsigeriančiosioms	-	-
gal.	neužsigeriantįjį	neužsigeriančiuosius	neužsigeriančiąją	neužsigeriančiąsias	-	-
įnag.	neužsigeriančiuoju	neužsigeriančiaisiais	neužsigeriančiąja	neužsigeriančiosiomis	-	-
viet.	neužsigeriančiajame	neužsigeriančiuosiuose	neužsigeriančiojoje	neužsigeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužsigeriantis, mot. g. neužsigerianti.
• Skiemenys: ne-už-si-ge-rian-čiu

neužsigeriančiu

1. tas, kuris neužsigeria

Etimologija

<= neužsigerti, neužsigeria, neužsigėrė <= ne- + užsigerti, užsigeria, užsigėrė <= už- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---