neužvoktu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neužvoktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neužvoktas, mot. g. neužvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvoktas	neužvokti	neužvokta	neužvoktos	neužvokta	-
kilm.	neužvokto	neužvoktų	neužvoktos	neužvoktų	-	-
naud.	neužvoktam	neužvoktiems	neužvoktai	neužvoktoms	-	-
gal.	neužvoktą	neužvoktus	neužvoktą	neužvoktas	-	-
įnag.	neužvoktu	neužvoktais	neužvokta	neužvoktomis	-	-
viet.	neužvoktame	neužvoktuose	neužvoktoje	neužvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neužvoktasis	neužvoktieji	neužvoktoji	neužvoktosios	-	-
kilm.	neužvoktojo	neužvoktųjų	neužvoktosios	neužvoktųjų	-	-
naud.	neužvoktajam	neužvoktiesiems	neužvoktajai	neužvoktosioms	-	-
gal.	neužvoktąjį	neužvoktuosius	neužvoktąją	neužvoktąsias	-	-
įnag.	neužvoktuoju	neužvoktaisiais	neužvoktąja	neužvoktosiomis	-	-
viet.	neužvoktajame	neužvoktuosiuose	neužvoktojoje	neužvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neužvoktas, mot. g. neužvokta.
• Skiemenys: ne-už-vok-tu

neužvoktu

1. tas, kurį neužvokė

Etimologija

<= neužvokti, neužvokia, neužvokė <= ne- + užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---