nugalėjusiu

Taip pat žr.: nugalėjusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalėjusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalėjęs, mot. g. nugalėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėjęs	nugalėję	nugalėjusi, nugalėjus	nugalėjusios	-	nugalėję
kilm.	nugalėjusio	nugalėjusių	nugalėjusios	nugalėjusių	-	-
naud.	nugalėjusiam	nugalėjusiems	nugalėjusiai	nugalėjusioms	-	-
gal.	nugalėjusį	nugalėjusius	nugalėjusią	nugalėjusias	-	-
įnag.	nugalėjusiu	nugalėjusiais	nugalėjusia	nugalėjusiomis	-	-
viet.	nugalėjusiame	nugalėjusiuose	nugalėjusioje	nugalėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėjusysis	nugalėjusieji	nugalėjusioji	nugalėjusiosios	-	-
kilm.	nugalėjusiojo	nugalėjusiųjų	nugalėjusiosios	nugalėjusiųjų	-	-
naud.	nugalėjusiajam	nugalėjusiesiems	nugalėjusiajai	nugalėjusiosioms	-	-
gal.	nugalėjusįjį	nugalėjusiuosius	nugalėjusiąją	nugalėjusiąsias	-	-
įnag.	nugalėjusiuoju	nugalėjusiaisiais	nugalėjusiąja	nugalėjusiosiomis	-	-
viet.	nugalėjusiajame	nugalėjusiuosiuose	nugalėjusiojoje	nugalėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalėjęs, mot. g. nugalėjusi.

nugalėjusiu

1. tas, kuris nugalėjo

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---