nugalėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nugalėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nugalėti, nugali, nugalėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nugaliu	nugalėjau	nugalėdavau	nugalėsiu
tu	nugali	nugalėjai	nugalėdavai	nugalėsi
jis, ji	nugali	nugalėjo	nugalėdavo	nugalės
mes	nugalime, nugalim	nugalėjome, nugalėjom	nugalėdavome, nugalėdavom	nugalėsime, nugalėsim
jūs	nugalite, nugalit	nugalėjote, nugalėjot	nugalėdavote, nugalėdavot	nugalėsite, nugalėsit
jie, jos	nugali	nugalėjo	nugalėdavo	nugalės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nugalėčiau		nugalėtumėme, nugalėtumėm, nugalėtume
2 asm.	nugalėtumei, nugalėtum		nugalėtumėte, nugalėtumėt
3 asm.	nugalėtų		nugalėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nugalėkime, nugalėkim
2 asm.	nugalėki, nugalėk		nugalėkite, nugalėkit
3 asm.	tenugali, tenugalie		tenugali, tenugalie

• žr. pagr. f. nugalėti, nugali, nugalėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nugalįs, nugalintis, nugalinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nugalėjęs, nugalėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nugalėdavęs, nugalėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nugalėsiąs, nugalėsiantis, nugalėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nugalimas, nugalima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nugalėtas, nugalėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nugalėsimas, nugalėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nugalėtinas, nugalėtina.
• taip pat žr. pdlv.: nugalint, nugalėjus, nugalėdavus, nugalėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nugalėdamas, nugalėdama.
• taip pat žr. bdn.: nugalėte, nugalėtinai.
• Skiemenys: nu-ga-lė-ti

nugalėti

1. paimti viršų, įveikti
   • Nugalėjo priešą, kliūtis, baimę. Lygioje kovoje nugalėjo. Nugalėjo protas.

Etimologija

nu- + galėti, gali, galėjo

Antonimai

    nugalėti: bendrai

nenugalėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nugalėti: Išvestiniai žodžiai

nenugalėti (lt) nenusigalėti (lt) nugalėjimas (lt)

nugalėtoja (lt) nugalėtojas (lt) nusigalėti (lt)

Vertimai

  nugalėti: bendrai

Anglų kalba: beat (en), defeat (en), hit (en)

---

Dalyvis

nugalėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalėtas, mot. g. nugalėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėtas	nugalėti	nugalėta	nugalėtos	nugalėta	-
kilm.	nugalėto	nugalėtų	nugalėtos	nugalėtų	-	-
naud.	nugalėtam	nugalėtiems	nugalėtai	nugalėtoms	-	-
gal.	nugalėtą	nugalėtus	nugalėtą	nugalėtas	-	-
įnag.	nugalėtu	nugalėtais	nugalėta	nugalėtomis	-	-
viet.	nugalėtame	nugalėtuose	nugalėtoje	nugalėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėtasis	nugalėtieji	nugalėtoji	nugalėtosios	-	-
kilm.	nugalėtojo	nugalėtųjų	nugalėtosios	nugalėtųjų	-	-
naud.	nugalėtajam	nugalėtiesiems	nugalėtajai	nugalėtosioms	-	-
gal.	nugalėtąjį	nugalėtuosius	nugalėtąją	nugalėtąsias	-	-
įnag.	nugalėtuoju	nugalėtaisiais	nugalėtąja	nugalėtosiomis	-	-
viet.	nugalėtajame	nugalėtuosiuose	nugalėtojoje	nugalėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalėtas, mot. g. nugalėta.

nugalėti

1. tas, kurį nugalėjo

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---