nugalėsiančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalėsiančio (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalėsiantis, mot. g. nugalėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėsiąs, nugalėsiantis	nugalėsią, nugalėsiantys	nugalėsianti	nugalėsiančios	-	nugalėsią
kilm.	nugalėsiančio	nugalėsiančių	nugalėsiančios	nugalėsiančių	-	-
naud.	nugalėsiančiam	nugalėsiantiems, nugalėsiantiem	nugalėsiančiai	nugalėsiančioms, nugalėsiančiom	-	-
gal.	nugalėsiantį	nugalėsiančius	nugalėsiančią	nugalėsiančias	-	-
įnag.	nugalėsiančiu	nugalėsiančiais	nugalėsiančia	nugalėsiančiomis	-	-
viet.	nugalėsiančiame, nugalėsiančiam	nugalėsiančiuose, nugalėsiančiuos	nugalėsiančioje, nugalėsiančioj	nugalėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalėsiantysis	nugalėsiantieji	nugalėsiančioji	nugalėsiančiosios	-	-
kilm.	nugalėsiančiojo	nugalėsiančiųjų	nugalėsiančiosios	nugalėsiančiųjų	-	-
naud.	nugalėsiančiajam	nugalėsiantiesiems	nugalėsiančiajai	nugalėsiančiosioms	-	-
gal.	nugalėsiantįjį	nugalėsiančiuosius	nugalėsiančiąją	nugalėsiančiąsias	-	-
įnag.	nugalėsiančiuoju	nugalėsiančiaisiais	nugalėsiančiąja	nugalėsiančiosiomis	-	-
viet.	nugalėsiančiajame	nugalėsiančiuosiuose	nugalėsiančiojoje	nugalėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalėsiantis, mot. g. nugalėsianti.

nugalėsiančio

1. tas, kuris nugalės

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---