nugalinčiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugalinčiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugalintis, mot. g. nugalinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalintis, nugalįs	nugalintys, nugalį	nugalinti	nugalinčios	-	nugalį
kilm.	nugalinčio	nugalinčių	nugalinčios	nugalinčių	-	-
naud.	nugalinčiam	nugalintiems, nugalintiem	nugalinčiai	nugalinčioms	-	-
gal.	nugalintį	nugalinčius	nugalinčią	nugalinčias	-	-
įnag.	nugalinčiu	nugalinčiais	nugalinčia	nugalinčiomis	-	-
viet.	nugalinčiame, nugalinčiam	nugalinčiuose, nugalinčiuos	nugalinčioje, nugalinčioj	nugalinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugalintysis	nugalintieji	nugalinčioji	nugalinčiosios	-	-
kilm.	nugalinčiojo	nugalinčiųjų	nugalinčiosios	nugalinčiųjų	-	-
naud.	nugalinčiajam	nugalintiesiems	nugalinčiajai	nugalinčiosioms	-	-
gal.	nugalintįjį	nugalinčiuosius	nugalinčiąją	nugalinčiąsias	-	-
įnag.	nugalinčiuoju	nugalinčiaisiais	nugalinčiąja	nugalinčiosiomis	-	-
viet.	nugalinčajame	nugalinčiuosiuose	nugalinčiojoje	nugalinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugalintis, mot. g. nugalinti.

nugalinčiojo

1. tas, kuris nugali

Etimologija

<= nugalėti, nugali, nugalėjo

---