nugertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugertas, mot. g. nugerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugertas	nugerti	nugerta	nugertos	nugerta	-
kilm.	nugerto	nugertų	nugertos	nugertų	-	-
naud.	nugertam	nugertiems	nugertai	nugertoms	-	-
gal.	nugertą	nugertus	nugertą	nugertas	-	-
įnag.	nugertu	nugertais	nugerta	nugertomis	-	-
viet.	nugertame	nugertuose	nugertoje	nugertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugertasis	nugertieji	nugertoji	nugertosios	-	-
kilm.	nugertojo	nugertųjų	nugertosios	nugertųjų	-	-
naud.	nugertajam	nugertiesiems	nugertajai	nugertosioms	-	-
gal.	nugertąjį	nugertuosius	nugertąją	nugertąsias	-	-
įnag.	nugertuoju	nugertaisiais	nugertąja	nugertosiomis	-	-
viet.	nugertajame	nugertuosiuose	nugertojoje	nugertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugertas, mot. g. nugerta.
• Skiemenys: nu-ger-tu

nugertu

1. tas, kurį nugėrė

Etimologija

<= nugerti, nugeria, nugėrė <= nu- + gerti, geria, gėrė

---