nugirdėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugirdėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugirdėsimas, mot. g. nugirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėsimas	nugirdėsimi	nugirdėsima	nugirdėsimos	nugirdėsima	-
kilm.	nugirdėsimo	nugirdėsimų	nugirdėsimos	nugirdėsimų	-	-
naud.	nugirdėsimam	nugirdėsimiems	nugirdėsimai	nugirdėsimoms	-	-
gal.	nugirdėsimą	nugirdėsimus	nugirdėsimą	nugirdėsimas	-	-
įnag.	nugirdėsimu	nugirdėsimais	nugirdėsima	nugirdėsimomis	-	-
viet.	nugirdėsimame	nugirdėsimuose	nugirdėsimoje	nugirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėsimasis	nugirdėsimieji	nugirdėsimoji	nugirdėsimosios	-	-
kilm.	nugirdėsimojo	nugirdėsimųjų	nugirdėsimosios	nugirdėsimųjų	-	-
naud.	nugirdėsimajam	nugirdėsimiesiems	nugirdėsimajai	nugirdėsimosioms	-	-
gal.	nugirdėsimąjį	nugirdėsimuosius	nugirdėsimąją	nugirdėsimąsias	-	-
įnag.	nugirdėsimuoju	nugirdėsimaisiais	nugirdėsimąja	nugirdėsimosiomis	-	-
viet.	nugirdėsimajame	nugirdėsimuosiuose	nugirdėsimojoje	nugirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugirdėsimas.
• Skiemenys: nu-gir-dė-si-ma

nugirdėsima

1. ta, kurią nugirdės

Etimologija

<= nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo <= nu- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    nugirdėsima: bendrai

nenugirdėsima (lt)

Vertimai

  nugirdėsima: bendrai

---