nugirdėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nugirdėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nugirdžiu	nugirdėjau	nugirdėdavau	nugirdėsiu
tu	nugirdi	nugirdėjai	nugirdėdavai	nugirdėsi
jis, ji	nugirdi	nugirdėjo	nugirdėdavo	nugirdės
mes	nugirdime, nugirdim	nugirdėjome, nugirdėjom	nugirdėdavome, nugirdėdavom	nugirdėsime, nugirdėsim
jūs	nugirdite, nugirdit	nugirdėjote, nugirdėjot	nugirdėdavote, nugirdėdavot	nugirdėsite, nugirdėsit
jie, jos	nugirdi	nugirdėjo	nugirdėdavo	nugirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nugirdėčiau		nugirdėtumėme, nugirdėtumėm, nugirdėtume
2 asm.	nugirdėtumei, nugirdėtum		nugirdėtumėte, nugirdėtumėt
3 asm.	nugirdėtų		nugirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nugirdėkime, nugirdėkim
2 asm.	nugirdėki, nugirdėk		nugirdėkite, nugirdėkit
3 asm.	tenugirdi, tenugirdie		tenugirdi, tenugirdie

• žr. pagr. f. nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nugirdįs, nugirdintis, nugirdinti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nugirdėjęs, nugirdėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nugirdėdavęs, nugirdėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nugirdėsiąs, nugirdėsiantis, nugirdėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nugirdimas, nugirdima.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: nugirdėtas, nugirdėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nugirdėsimas, nugirdėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: nugirdėtinas, nugirdėtina.
• taip pat žr. pdlv.: nugirdint, nugirdėjus, nugirdėdavus, nugirdėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: nugirdėdamas, nugirdėdama.
• taip pat žr. bdn.: nugirdėte, nugirdėtinai.
• Skiemenys: nu-gir-dė-ti

nugirdėti

1. nugirsti:
   • Jis nugirdėjo, ką mes kalbėjom.
2. patirti, sužinoti:
   • Aš nugirdėjau, kad jis atvažiuos pas mus.

Etimologija

<= nu- + girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    nugirdėti: bendrai

nenugirdėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    nugirdėti: Išvestiniai žodžiai

nenugirdėti (lt) (neig. )

nugirdėjimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  nugirdėti: bendrai

---

Dalyvis

nugirdėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugirdėtas, mot. g. nugirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėtas	nugirdėti	nugirdėta	nugirdėtos	nugirdėta	-
kilm.	nugirdėto	nugirdėtų	nugirdėtos	nugirdėtų	-	-
naud.	nugirdėtam	nugirdėtiems	nugirdėtai	nugirdėtoms	-	-
gal.	nugirdėtą	nugirdėtus	nugirdėtą	nugirdėtas	-	-
įnag.	nugirdėtu	nugirdėtais	nugirdėta	nugirdėtomis	-	-
viet.	nugirdėtame	nugirdėtuose	nugirdėtoje	nugirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėtasis	nugirdėtieji	nugirdėtoji	nugirdėtosios	-	-
kilm.	nugirdėtojo	nugirdėtųjų	nugirdėtosios	nugirdėtųjų	-	-
naud.	nugirdėtajam	nugirdėtiesiems	nugirdėtajai	nugirdėtosioms	-	-
gal.	nugirdėtąjį	nugirdėtuosius	nugirdėtąją	nugirdėtąsias	-	-
įnag.	nugirdėtuoju	nugirdėtaisiais	nugirdėtąja	nugirdėtosiomis	-	-
viet.	nugirdėtajame	nugirdėtuosiuose	nugirdėtojoje	nugirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugirdėtas, mot. g. nugirdėta.
• Skiemenys: nu-gir-dė-ti

nugirdėti

1. tas, kurį nugirdėjo

Etimologija

<= nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo <= nu- + girdėti, girdi, girdėjo

---