nugirdėtųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nugirdėtųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nugirdėtas, mot. g. nugirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėtas	nugirdėti	nugirdėta	nugirdėtos	nugirdėta	-
kilm.	nugirdėto	nugirdėtų	nugirdėtos	nugirdėtų	-	-
naud.	nugirdėtam	nugirdėtiems	nugirdėtai	nugirdėtoms	-	-
gal.	nugirdėtą	nugirdėtus	nugirdėtą	nugirdėtas	-	-
įnag.	nugirdėtu	nugirdėtais	nugirdėta	nugirdėtomis	-	-
viet.	nugirdėtame	nugirdėtuose	nugirdėtoje	nugirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nugirdėtasis	nugirdėtieji	nugirdėtoji	nugirdėtosios	-	-
kilm.	nugirdėtojo	nugirdėtųjų	nugirdėtosios	nugirdėtųjų	-	-
naud.	nugirdėtajam	nugirdėtiesiems	nugirdėtajai	nugirdėtosioms	-	-
gal.	nugirdėtąjį	nugirdėtuosius	nugirdėtąją	nugirdėtąsias	-	-
įnag.	nugirdėtuoju	nugirdėtaisiais	nugirdėtąja	nugirdėtosiomis	-	-
viet.	nugirdėtajame	nugirdėtuosiuose	nugirdėtojoje	nugirdėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nugirdėtas, mot. g. nugirdėta.
• Skiemenys: nu-gir-dė-tų-jų

nugirdėtųjų

1. tas, kurį nugirdėjo

Etimologija

<= nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo <= nu- + girdėti, girdi, girdėjo

---