nusiskolintas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiskolintas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiskolintas, mot. g. nusiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiskolintas	nusiskolinti	nusiskolinta	nusiskolintos	nusiskolinta	-
kilm.	nusiskolinto	nusiskolintų	nusiskolintos	nusiskolintų	-	-
naud.	nusiskolintam	nusiskolintiems	nusiskolintai	nusiskolintoms	-	-
gal.	nusiskolintą	nusiskolintus	nusiskolintą	nusiskolintas	-	-
įnag.	nusiskolintu	nusiskolintais	nusiskolinta	nusiskolintomis	-	-
viet.	nusiskolintame	nusiskolintuose	nusiskolintoje	nusiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiskolintasis	nusiskolintieji	nusiskolintoji	nusiskolintosios	-	-
kilm.	nusiskolintojo	nusiskolintųjų	nusiskolintosios	nusiskolintųjų	-	-
naud.	nusiskolintajam	nusiskolintiesiems	nusiskolintajai	nusiskolintosioms	-	-
gal.	nusiskolintąjį	nusiskolintuosius	nusiskolintąją	nusiskolintąsias	-	-
įnag.	nusiskolintuoju	nusiskolintaisiais	nusiskolintąja	nusiskolintosiomis	-	-
viet.	nusiskolintajame	nusiskolintuosiuose	nusiskolintojoje	nusiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nusiskolinta.
• Skiemenys: nu-si-sko-lin-tas

nusiskolintas

1. tas, kurį nusiskolino

Etimologija

<= nusiskolinti, nusiskolina, nusiskolino <= nu- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    nusiskolintas: bendrai

nenusiskolintas (lt)

Vertimai

  nusiskolintas: bendrai

---