nusiskolintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiskolintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiskolintas, mot. g. nusiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiskolintas	nusiskolinti	nusiskolinta	nusiskolintos	nusiskolinta	-
kilm.	nusiskolinto	nusiskolintų	nusiskolintos	nusiskolintų	-	-
naud.	nusiskolintam	nusiskolintiems	nusiskolintai	nusiskolintoms	-	-
gal.	nusiskolintą	nusiskolintus	nusiskolintą	nusiskolintas	-	-
įnag.	nusiskolintu	nusiskolintais	nusiskolinta	nusiskolintomis	-	-
viet.	nusiskolintame	nusiskolintuose	nusiskolintoje	nusiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiskolintasis	nusiskolintieji	nusiskolintoji	nusiskolintosios	-	-
kilm.	nusiskolintojo	nusiskolintųjų	nusiskolintosios	nusiskolintųjų	-	-
naud.	nusiskolintajam	nusiskolintiesiems	nusiskolintajai	nusiskolintosioms	-	-
gal.	nusiskolintąjį	nusiskolintuosius	nusiskolintąją	nusiskolintąsias	-	-
įnag.	nusiskolintuoju	nusiskolintaisiais	nusiskolintąja	nusiskolintosiomis	-	-
viet.	nusiskolintajame	nusiskolintuosiuose	nusiskolintojoje	nusiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiskolintas, mot. g. nusiskolinta.
• Skiemenys: nu-si-sko-lin-to-jo

nusiskolintojo

1. tas, kurį nusiskolino

Etimologija

<= nusiskolinti, nusiskolina, nusiskolino <= nu- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

nusiskolintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nusiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiskolintojas	nusiskolintojai
kilm.	nusiskolintojo	nusiskolintojų
naud.	nusiskolintojui	nusiskolintojams
gal.	nusiskolintoją	nusiskolintojus
įnag.	nusiskolintoju	nusiskolintojais
viet.	nusiskolintojuje	nusiskolintojuose
šauksm.	nusiskolintojau	nusiskolintojai

• Skiemenys: nu-si-sko-lin-to-jo
• žr. pagr. f. nusiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nusiskolintoja.

nusiskolintojo

1. tas, kuris nusiskolina

Etimologija

<= nusiskolinti, nusiskolina, nusiskolino <= nu- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---