nusiskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nusiskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nusiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiskolintojas	nusiskolintojai
kilm.	nusiskolintojo	nusiskolintojų
naud.	nusiskolintojui	nusiskolintojams
gal.	nusiskolintoją	nusiskolintojus
įnag.	nusiskolintoju	nusiskolintojais
viet.	nusiskolintojuje	nusiskolintojuose
šauksm.	nusiskolintojau	nusiskolintojai

• Skiemenys: nu-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nusiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nusiskolintoja.

nusiskolintojų

1. tas, kuris nusiskolina

Etimologija

<= nusiskolinti, nusiskolina, nusiskolino <= nu- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

nusiskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nusiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiskolintoja	nusiskolintojos
kilm.	nusiskolintojos	nusiskolintojų
naud.	nusiskolintojai	nusiskolintojoms
gal.	nusiskolintoją	nusiskolintojas
įnag.	nusiskolintoja	nusiskolintojomis
viet.	nusiskolintojoje	nusiskolintojose
šauksm.	nusiskolintoja	nusiskolintojos

• Skiemenys: nu-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. nusiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nusiskolintojas.

nusiskolintojų

1. ta, kuri nusiskolina

Etimologija

<= nusiskolinti, nusiskolina, nusiskolino <= nu- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---