pamokėsiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamokėsiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamokėsiantis, mot. g. pamokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėsiąs, pamokėsiantis	pamokėsią, pamokėsiantys	pamokėsianti	pamokėsiančios	-	pamokėsią
kilm.	pamokėsiančio	pamokėsiančių	pamokėsiančios	pamokėsiančių	-	-
naud.	pamokėsiančiam	pamokėsiantiems, pamokėsiantiem	pamokėsiančiai	pamokėsiančioms, pamokėsiančiom	-	-
gal.	pamokėsiantį	pamokėsiančius	pamokėsiančią	pamokėsiančias	-	-
įnag.	pamokėsiančiu	pamokėsiančiais	pamokėsiančia	pamokėsiančiomis	-	-
viet.	pamokėsiančiame, pamokėsiančiam	pamokėsiančiuose, pamokėsiančiuos	pamokėsiančioje, pamokėsiančioj	pamokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėsiantysis	pamokėsiantieji	pamokėsiančioji	pamokėsiančiosios	-	-
kilm.	pamokėsiančiojo	pamokėsiančiųjų	pamokėsiančiosios	pamokėsiančiųjų	-	-
naud.	pamokėsiančiajam	pamokėsiantiesiems	pamokėsiančiajai	pamokėsiančiosioms	-	-
gal.	pamokėsiantįjį	pamokėsiančiuosius	pamokėsiančiąją	pamokėsiančiąsias	-	-
įnag.	pamokėsiančiuoju	pamokėsiančiaisiais	pamokėsiančiąja	pamokėsiančiosiomis	-	-
viet.	pamokėsiančiajame	pamokėsiančiuosiuose	pamokėsiančiojoje	pamokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamokėsiantis, mot. g. pamokėsianti.
• Skiemenys: pa-mo-kė-sian-čiuo-ju

pamokėsiančiuoju

1. tas, kuris pamokės

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---