pamokančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pamokančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pamokantis, mot. g. pamokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokąs, pamokantis	pamoką, pamokantys	pamokanti	pamokančios	-	pamoką
kilm.	pamokančio	pamokančių	pamokančios	pamokančių	-	-
naud.	pamokančiam	pamokantiems, pamokantiem	pamokančiai	pamokančioms, pamokančiom	-	-
gal.	pamokantį	pamokančius	pamokančią	pamokančias	-	-
įnag.	pamokančiu	pamokančiais	pamokančia	pamokančiomis	-	-
viet.	pamokančiame, pamokančiam	pamokančiuose, pamokančiuos	pamokančioje, pamokančioj	pamokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokantysis	pamokantieji	pamokančioji	pamokančiosios	-	-
kilm.	pamokančiojo	pamokančiųjų	pamokančiosios	pamokančiųjų	-	-
naud.	pamokančiajam	pamokantiesiems	pamokančiajai	pamokančiosioms	-	-
gal.	pamokantįjį	pamokančiuosius	pamokančiąją	pamokančiąsias	-	-
įnag.	pamokančiuoju	pamokančiaisiais	pamokančiąja	pamokančiosiomis	-	-
viet.	pamokančiajame	pamokančiuosiuose	pamokančiojoje	pamokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pamokantis, mot. g. pamokanti.
• Skiemenys: pa-mo-kan-čiu

pamokančiu

1. tas, kuris pamoka

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---