panakvosiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

panakvosiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panakvosiantis, mot. g. panakvosianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvosiąs, panakvosiantis	panakvosią, panakvosiantys	panakvosianti	panakvosiančios	-	panakvosią
kilm.	panakvosiančio	panakvosiančių	panakvosiančios	panakvosiančių	-	-
naud.	panakvosiančiam	panakvosiantiems, panakvosiantiem	panakvosiančiai	panakvosiančioms, panakvosiančiom	-	-
gal.	panakvosiantį	panakvosiančius	panakvosiančią	panakvosiančias	-	-
įnag.	panakvosiančiu	panakvosiančiais	panakvosiančia	panakvosiančiomis	-	-
viet.	panakvosiančiame, panakvosiančiam	panakvosiančiuose, panakvosiančiuos	panakvosiančioje, panakvosiančioj	panakvosiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvosiantysis	panakvosiantieji	panakvosiančioji	panakvosiančiosios	-	-
kilm.	panakvosiančiojo	panakvosiančiųjų	panakvosiančiosios	panakvosiančiųjų	-	-
naud.	panakvosiančiajam	panakvosiantiesiems	panakvosiančiajai	panakvosiančiosioms	-	-
gal.	panakvosiantįjį	panakvosiančiuosius	panakvosiančiąją	panakvosiančiąsias	-	-
įnag.	panakvosiančiuoju	panakvosiančiaisiais	panakvosiančiąja	panakvosiančiosiomis	-	-
viet.	panakvosiančiajame	panakvosiančiuosiuose	panakvosiančiojoje	panakvosiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panakvosiantis, mot. g. panakvosianti.
• Skiemenys: pa-nak-vo-sian-čiuo-ju

panakvosiančiuoju

1. tas, kuris panakvos

Etimologija

<= panakvoti, panakvoja, panakvojo <= pa- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---