panakvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

panakvoti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: panakvoti, panakvoja, panakvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	panakvoju	panakvojau	panakvodavau	panakvosiu
tu	panakvoji	panakvojai	panakvodavai	panakvosi
jis, ji	panakvoja	panakvojo	panakvodavo	panakvos
mes	panakvojame, panakvojam	panakvojome, panakvojom	panakvodavome, panakvodavom	panakvosime, panakvosim
jūs	panakvojate, panakvojat	panakvojote, panakvojot	panakvodavote, panakvodavot	panakvosite, panakvosit
jie, jos	panakvoja	panakvojo	panakvodavo	panakvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	panakvočiau		panakvotumėme, panakvotumėm, panakvotume
2 asm.	panakvotumei, panakvotum		panakvotumėte, panakvotumėt
3 asm.	panakvotų		panakvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		panakvokime, panakvokim
2 asm.	panakvoki, panakvok		panakvokite, panakvokit
3 asm.	tepanakvoja, tepanakvojie		tepanakvoja, tepanakvojie

• žr. pagr. f. panakvoti, panakvoja, panakvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: panakvojąs, panakvojantis, panakvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: panakvojęs, panakvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: panakvodavęs, panakvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: panakvosiąs, panakvosiantis, panakvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: panakvojamas, panakvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: panakvotas, panakvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: panakvosimas, panakvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: panakvotinas, panakvotina.
• taip pat žr. pdlv.: panakvojant, panakvojus, panakvodavus, panakvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: panakvodamas, panakvodama.
• taip pat žr. bdn.: panakvote, panakvotinai.
• Skiemenys: pa-nak-vo-ti

panakvoti

1. pasilikti nakčiai, pernakvoti:
   • Antrą naktį panakvojusi, išdrožiau į Marijampolę.

Etimologija

<= pa- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

Antonimai

    panakvoti: bendrai

nepanakvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    panakvoti: Išvestiniai žodžiai

nepanakvoti (lt) (neig. )

panakvojimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  panakvoti: bendrai

---

Dalyvis

panakvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. panakvotas, mot. g. panakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvotas	panakvoti	panakvota	panakvotos	panakvota	-
kilm.	panakvoto	panakvotų	panakvotos	panakvotų	-	-
naud.	panakvotam	panakvotiems	panakvotai	panakvotoms	-	-
gal.	panakvotą	panakvotus	panakvotą	panakvotas	-	-
įnag.	panakvotu	panakvotais	panakvota	panakvotomis	-	-
viet.	panakvotame	panakvotuose	panakvotoje	panakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	panakvotasis	panakvotieji	panakvotoji	panakvotosios	-	-
kilm.	panakvotojo	panakvotųjų	panakvotosios	panakvotųjų	-	-
naud.	panakvotajam	panakvotiesiems	panakvotajai	panakvotosioms	-	-
gal.	panakvotąjį	panakvotuosius	panakvotąją	panakvotąsias	-	-
įnag.	panakvotuoju	panakvotaisiais	panakvotąja	panakvotosiomis	-	-
viet.	panakvotajame	panakvotuosiuose	panakvotojoje	panakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. panakvotas, mot. g. panakvota.
• Skiemenys: pa-nak-vo-ti

panakvoti

1. tas, kurį panakvojo

Etimologija

<= panakvoti, panakvoja, panakvojo <= pa- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---