paprieštaraujamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paprieštaraujamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paprieštaraujamas, mot. g. paprieštaraujama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštaraujamas	paprieštaraujami	paprieštaraujama	paprieštaraujamos	paprieštaraujama	-
kilm.	paprieštaraujamo	paprieštaraujamų	paprieštaraujamos	paprieštaraujamų	-	-
naud.	paprieštaraujamam	paprieštaraujamiems	paprieštaraujamai	paprieštaraujamoms	-	-
gal.	paprieštaraujamą	paprieštaraujamus	paprieštaraujamą	paprieštaraujamas	-	-
įnag.	paprieštaraujamu	paprieštaraujamais	paprieštaraujama	paprieštaraujamomis	-	-
viet.	paprieštaraujamame	paprieštaraujamuose	paprieštaraujamoje	paprieštaraujamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštaraujamasis	paprieštaraujamieji	paprieštaraujamoji	paprieštaraujamosios	-	-
kilm.	paprieštaraujamojo	paprieštaraujamųjų	paprieštaraujamosios	paprieštaraujamųjų	-	-
naud.	paprieštaraujamajam	paprieštaraujamiesiems	paprieštaraujamajai	paprieštaraujamosioms	-	-
gal.	paprieštaraujamąjį	paprieštaraujamuosius	paprieštaraujamąją	paprieštaraujamąsias	-	-
įnag.	paprieštaraujamuoju	paprieštaraujamaisiais	paprieštaraujamąja	paprieštaraujamosiomis	-	-
viet.	paprieštaraujamajame	paprieštaraujamuosiuose	paprieštaraujamojoje	paprieštaraujamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paprieštaraujamas, mot. g. paprieštaraujama.
• Skiemenys: pa-prieš-ta-rau-ja-mų-jų

paprieštaraujamųjų

1. tas, kurį paprieštarauja

Etimologija

<= paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---