paprieštarausimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paprieštarausimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paprieštarausimas, mot. g. paprieštarausima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštarausimas	paprieštarausimi	paprieštarausima	paprieštarausimos	paprieštarausima	-
kilm.	paprieštarausimo	paprieštarausimų	paprieštarausimos	paprieštarausimų	-	-
naud.	paprieštarausimam	paprieštarausimiems	paprieštarausimai	paprieštarausimoms	-	-
gal.	paprieštarausimą	paprieštarausimus	paprieštarausimą	paprieštarausimas	-	-
įnag.	paprieštarausimu	paprieštarausimais	paprieštarausima	paprieštarausimomis	-	-
viet.	paprieštarausimame	paprieštarausimuose	paprieštarausimoje	paprieštarausimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštarausimasis	paprieštarausimieji	paprieštarausimoji	paprieštarausimosios	-	-
kilm.	paprieštarausimojo	paprieštarausimųjų	paprieštarausimosios	paprieštarausimųjų	-	-
naud.	paprieštarausimajam	paprieštarausimiesiems	paprieštarausimajai	paprieštarausimosioms	-	-
gal.	paprieštarausimąjį	paprieštarausimuosius	paprieštarausimąją	paprieštarausimąsias	-	-
įnag.	paprieštarausimuoju	paprieštarausimaisiais	paprieštarausimąja	paprieštarausimosiomis	-	-
viet.	paprieštarausimajame	paprieštarausimuosiuose	paprieštarausimojoje	paprieštarausimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paprieštarausimas, mot. g. paprieštarausima.
• Skiemenys: pa-prieš-ta-rau-si-mų-jų

paprieštarausimųjų

1. tas, kurį paprieštaraus

Etimologija

<= paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---