paprieštarautojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

paprieštarautojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paprieštarautojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštarautojas	paprieštarautojai
kilm.	paprieštarautojo	paprieštarautojų
naud.	paprieštarautojui	paprieštarautojams
gal.	paprieštarautoją	paprieštarautojus
įnag.	paprieštarautoju	paprieštarautojais
viet.	paprieštarautojuje	paprieštarautojuose
šauksm.	paprieštarautojau	paprieštarautojai

• Skiemenys: pa-prieš-ta-rau-to-jų
• žr. pagr. f. paprieštarautojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. paprieštarautoja.

paprieštarautojų

1. tas, kuris paprieštarauja

Etimologija

<= paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---

Daiktavardis

paprieštarautojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: paprieštarautoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paprieštarautoja	paprieštarautojos
kilm.	paprieštarautojos	paprieštarautojų
naud.	paprieštarautojai	paprieštarautojoms
gal.	paprieštarautoją	paprieštarautojas
įnag.	paprieštarautoja	paprieštarautojomis
viet.	paprieštarautojoje	paprieštarautojose
šauksm.	paprieštarautoja	paprieštarautojos

• Skiemenys: pa-prieš-ta-rau-to-jų
• žr. pagr. f. paprieštarautoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. paprieštarautojas.

paprieštarautojų

1. ta, kuri paprieštarauja

Etimologija

<= paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---