paraginsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paraginsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paraginsiantis, mot. g. paraginsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paraginsiąs, paraginsiantis	paraginsią, paraginsiantys	paraginsianti	paraginsiančios	-	paraginsią
kilm.	paraginsiančio	paraginsiančių	paraginsiančios	paraginsiančių	-	-
naud.	paraginsiančiam	paraginsiantiems, paraginsiantiem	paraginsiančiai	paraginsiančioms, paraginsiančiom	-	-
gal.	paraginsiantį	paraginsiančius	paraginsiančią	paraginsiančias	-	-
įnag.	paraginsiančiu	paraginsiančiais	paraginsiančia	paraginsiančiomis	-	-
viet.	paraginsiančiame, paraginsiančiam	paraginsiančiuose, paraginsiančiuos	paraginsiančioje, paraginsiančioj	paraginsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paraginsiantysis	paraginsiantieji	paraginsiančioji	paraginsiančiosios	-	-
kilm.	paraginsiančiojo	paraginsiančiųjų	paraginsiančiosios	paraginsiančiųjų	-	-
naud.	paraginsiančiajam	paraginsiantiesiems	paraginsiančiajai	paraginsiančiosioms	-	-
gal.	paraginsiantįjį	paraginsiančiuosius	paraginsiančiąją	paraginsiančiąsias	-	-
įnag.	paraginsiančiuoju	paraginsiančiaisiais	paraginsiančiąja	paraginsiančiosiomis	-	-
viet.	paraginsiančiajame	paraginsiančiuosiuose	paraginsiančiojoje	paraginsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paraginsiantis, mot. g. paraginsianti.
• Skiemenys: pa-ra-gin-sian-čių-jų

paraginsiančiųjų

1. tas, kuris paragins

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---