paragintini

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paragintini (reik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paragintinas, mot. g. paragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paragintinas	paragintini	paragintina	paragintinos	paragintina	-
kilm.	paragintino	paragintinų	paragintinos	paragintinų	-	-
naud.	paragintinam	paragintiniems	paragintinai	paragintinoms	-	-
gal.	paragintiną	paragintinus	paragintiną	paragintinas	-	-
įnag.	paragintinu	paragintinais	paragintina	paragintinomis	-	-
viet.	paragintiname	paragintinuose	paragintinoje	paragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paragintinasis	paragintinieji	paragintinoji	paragintinosios	-	-
kilm.	paragintinojo	paragintinųjų	paragintinosios	paragintinųjų	-	-
naud.	paragintinajam	paragintiniesiems	paragintinajai	paragintinosioms	-	-
gal.	paragintinąjį	paragintinuosius	paragintinąją	paragintinąsias	-	-
įnag.	paragintinuoju	paragintinaisiais	paragintinąja	paragintinosiomis	-	-
viet.	paragintinajame	paragintinuosiuose	paragintinojoje	paragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paragintinas, mot. g. paragintina.
• Skiemenys: pa-ra-gin-ti-ni

paragintini

1. tas, dėl kurio reikia paraginti

Etimologija

<= paraginti, paragina, paragino <= pa- + raginti, ragina, ragino

---