pasigėrikus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pasigėrikus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pasigėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasigėrikas	pasigėrikai
kilm.	pasigėriko	pasigėrikų
naud.	pasigėrikui	pasigėrikams
gal.	pasigėriką	pasigėrikus
įnag.	pasigėriku	pasigėrikais
viet.	pasigėrike	pasigėrikuose
šauksm.	pasigėrike	pasigėrikai

• Skiemenys: pa-si-gė-ri-kus
• žr. pagr. f. pasigėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pasigėrikė.

pasigėrikus

1. tas, kuris pasigeria

Etimologija

<= pasigerti, pasigeria, pasigėrė <= pa- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---