pasigertu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasigertu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasigertas, mot. g. pasigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasigertas	pasigerti	pasigerta	pasigertos	pasigerta	-
kilm.	pasigerto	pasigertų	pasigertos	pasigertų	-	-
naud.	pasigertam	pasigertiems	pasigertai	pasigertoms	-	-
gal.	pasigertą	pasigertus	pasigertą	pasigertas	-	-
įnag.	pasigertu	pasigertais	pasigerta	pasigertomis	-	-
viet.	pasigertame	pasigertuose	pasigertoje	pasigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasigertasis	pasigertieji	pasigertoji	pasigertosios	-	-
kilm.	pasigertojo	pasigertųjų	pasigertosios	pasigertųjų	-	-
naud.	pasigertajam	pasigertiesiems	pasigertajai	pasigertosioms	-	-
gal.	pasigertąjį	pasigertuosius	pasigertąją	pasigertąsias	-	-
įnag.	pasigertuoju	pasigertaisiais	pasigertąja	pasigertosiomis	-	-
viet.	pasigertajame	pasigertuosiuose	pasigertojoje	pasigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasigertas, mot. g. pasigerta.
• Skiemenys: pa-si-ger-tu

pasigertu

1. tas, kurį pasigėrė

Etimologija

<= pasigerti, pasigeria, pasigėrė <= pa- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---