pasivokę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasivokę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasivokęs, mot. g. pasivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivokęs	pasivokę	pasivokusi, pasivokus	pasivokusios	-	pasivokę
kilm.	pasivokusio	pasivokusių	pasivokusios	pasivokusių	-	-
naud.	pasivokusiam	pasivokusiems	pasivokusiai	pasivokusioms	-	-
gal.	pasivokusį	pasivokusius	pasivokusią	pasivokusias	-	-
įnag.	pasivokusiu	pasivokusiais	pasivokusia	pasivokusiomis	-	-
viet.	pasivokusiame	pasivokusiuose	pasivokusioje	pasivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasivokusysis	pasivokusieji	pasivokusioji	pasivokusiosios	-	-
kilm.	pasivokusiojo	pasivokusiųjų	pasivokusiosios	pasivokusiųjų	-	-
naud.	pasivokusiajam	pasivokusiesiems	pasivokusiajai	pasivokusiosioms	-	-
gal.	pasivokusįjį	pasivokusiuosius	pasivokusiąją	pasivokusiąsias	-	-
įnag.	pasivokusiuoju	pasivokusiaisiais	pasivokusiąja	pasivokusiosiomis	-	-
viet.	pasivokusiajame	pasivokusiuosiuose	pasivokusiojoje	pasivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasivokęs, mot. g. pasivokusi.
• Skiemenys: pa-si-vo-kę

pasivokę

1. tas, kuris pasivokė

Etimologija

<= pasivokti, pasivokia, pasivokė <= pa- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---