pasuskaičiusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pasuskaičiusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pasuskaitęs, mot. g. pasuskaičiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasuskaitęs	pasuskaitę	pasuskaičiusi, pasuskaičius	pasuskaičiusios	-	pasuskaitę
kilm.	pasuskaičiusio	pasuskaičiusių	pasuskaičiusios	pasuskaičiusių	-	-
naud.	pasuskaičiusiam	pasuskaičiusiems	pasuskaičiusiai	pasuskaičiusioms	-	-
gal.	pasuskaičiusį	pasuskaičiusius	pasuskaičiusią	pasuskaičiusias	-	-
įnag.	pasuskaičiusiu	pasuskaičiusiais	pasuskaičiusia	pasuskaičiusiomis	-	-
viet.	pasuskaičiusiame	pasuskaičiusiuose	pasuskaičiusioje	pasuskaičiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pasuskaičiusysis	pasuskaičiusieji	pasuskaičiusioji	pasuskaičiusiosios	-	-
kilm.	pasuskaičiusiojo	pasuskaičiusiųjų	pasuskaičiusiosios	pasuskaičiusiųjų	-	-
naud.	pasuskaičiusiajam	pasuskaičiusiesiems	pasuskaičiusiajai	pasuskaičiusiosioms	-	-
gal.	pasuskaičiusįjį	pasuskaičiusiuosius	pasuskaičiusiąją	pasuskaičiusiąsias	-	-
įnag.	pasuskaičiusiuoju	pasuskaičiusiaisiais	pasuskaičiusiąja	pasuskaičiusiosiomis	-	-
viet.	pasuskaičiusiajame	pasuskaičiusiuosiuose	pasuskaičiusiojoje	pasuskaičiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pasuskaitęs, mot. g. pasuskaičiusi.
• Skiemenys: pa-su-skai-čiu-sių-jų

pasuskaičiusiųjų

1. tas, kuris pasuskaitė

Etimologija

<= pasuskaityti, pasuskaito, pasuskaitė <= pa- + su- + skaityti, skaito, skaitė

---