perginčytinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

perginčytinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. perginčytinas, mot. g. perginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčytinas	perginčytini	perginčytina	perginčytinos	perginčytina	-
kilm.	perginčytino	perginčytinų	perginčytinos	perginčytinų	-	-
naud.	perginčytinam	perginčytiniems	perginčytinai	perginčytinoms	-	-
gal.	perginčytiną	perginčytinus	perginčytiną	perginčytinas	-	-
įnag.	perginčytinu	perginčytinais	perginčytina	perginčytinomis	-	-
viet.	perginčytiname	perginčytinuose	perginčytinoje	perginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčytinasis	perginčytinieji	perginčytinoji	perginčytinosios	-	-
kilm.	perginčytinojo	perginčytinųjų	perginčytinosios	perginčytinųjų	-	-
naud.	perginčytinajam	perginčytiniesiems	perginčytinajai	perginčytinosioms	-	-
gal.	perginčytinąjį	perginčytinuosius	perginčytinąją	perginčytinąsias	-	-
įnag.	perginčytinuoju	perginčytinaisiais	perginčytinąja	perginčytinosiomis	-	-
viet.	perginčytinajame	perginčytinuosiuose	perginčytinojoje	perginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. perginčytinas, mot. g. perginčytina.
• Skiemenys: per-gin-čy-ti-nų-jų

perginčytinųjų

1. tas, dėl kurio reikia perginčyti

Etimologija

<= perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---