perginčyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

perginčyti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: perginčyti, perginčija, perginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	perginčiju	perginčijau	perginčydavau	perginčysiu
tu	perginčiji	perginčijai	perginčydavai	perginčysi
jis, ji	perginčija	perginčijo	perginčydavo	perginčys
mes	perginčijame, perginčijam	perginčijome, perginčijom	perginčydavome, perginčydavom	perginčysime, perginčysim
jūs	perginčijate, perginčijat	perginčijote, perginčijot	perginčydavote, perginčydavot	perginčysite, perginčysit
jie, jos	perginčija	perginčijo	perginčydavo	perginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	perginčyčiau		perginčytumėme, perginčytumėm, perginčytume
2 asm.	perginčytumei, perginčytum		perginčytumėte, perginčytumėt
3 asm.	perginčytų		perginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		perginčykime, perginčykim
2 asm.	perginčyki, perginčyk		perginčykite, perginčykit
3 asm.	teperginčija, teperginčijie		teperginčija, teperginčijie

• žr. pagr. f. perginčyti, perginčija, perginčijo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: perginčijąs, perginčijantis, perginčijanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: perginčijęs, perginčijusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: perginčydavęs, perginčydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: perginčysiąs, perginčysiantis, perginčysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: perginčijamas, perginčijama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: perginčytas, perginčyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: perginčysimas, perginčysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: perginčytinas, perginčytina.
• taip pat žr. pdlv.: perginčijant, perginčijus, perginčydavus, perginčysiant.
• taip pat žr. psdlv.: perginčydamas, perginčydama.
• taip pat žr. bdn.: perginčyte, perginčytinai.
• Skiemenys: per-gin-čy-ti

perginčyti

1. ginčijant pergalėti:
   • Supykusį vyrą neperginčysi.

Etimologija

<= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    perginčyti: bendrai

neperginčyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    perginčyti: Išvestiniai žodžiai

neperginčyti (lt) (neig. )

perginčijimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  perginčyti: bendrai

---

Dalyvis

perginčyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. perginčytas, mot. g. perginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčytas	perginčyti	perginčyta	perginčytos	perginčyta	-
kilm.	perginčyto	perginčytų	perginčytos	perginčytų	-	-
naud.	perginčytam	perginčytiems	perginčytai	perginčytoms	-	-
gal.	perginčytą	perginčytus	perginčytą	perginčytas	-	-
įnag.	perginčytu	perginčytais	perginčyta	perginčytomis	-	-
viet.	perginčytame	perginčytuose	perginčytoje	perginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	perginčytasis	perginčytieji	perginčytoji	perginčytosios	-	-
kilm.	perginčytojo	perginčytųjų	perginčytosios	perginčytųjų	-	-
naud.	perginčytajam	perginčytiesiems	perginčytajai	perginčytosioms	-	-
gal.	perginčytąjį	perginčytuosius	perginčytąją	perginčytąsias	-	-
įnag.	perginčytuoju	perginčytaisiais	perginčytąja	perginčytosiomis	-	-
viet.	perginčytajame	perginčytuosiuose	perginčytojoje	perginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. perginčytas, mot. g. perginčyta.
• Skiemenys: per-gin-čy-ti

perginčyti

1. tas, kurį perginčijo

Etimologija

<= perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---