neperginčyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neperginčyti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neperginčyti, neperginčija, neperginčijo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neperginčiju	neperginčijau	neperginčydavau	neperginčysiu
tu	neperginčiji	neperginčijai	neperginčydavai	neperginčysi
jis, ji	neperginčija	neperginčijo	neperginčydavo	neperginčys
mes	neperginčijame, neperginčijam	neperginčijome, neperginčijom	neperginčydavome, neperginčydavom	neperginčysime, neperginčysim
jūs	neperginčijate, neperginčijat	neperginčijote, neperginčijot	neperginčydavote, neperginčydavot	neperginčysite, neperginčysit
jie, jos	neperginčija	neperginčijo	neperginčydavo	neperginčys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neperginčyčiau		neperginčytumėme, neperginčytumėm, neperginčytume
2 asm.	neperginčytumei, neperginčytum		neperginčytumėte, neperginčytumėt
3 asm.	neperginčytų		neperginčytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neperginčykime, neperginčykim
2 asm.	neperginčyki, neperginčyk		neperginčykite, neperginčykit
3 asm.	teneperginčija, teneperginčijie		teneperginčija, teneperginčijie

• žr. pagr. f. neperginčyti, neperginčija, neperginčijo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neperginčijąs, neperginčijantis, neperginčijanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neperginčijęs, neperginčijusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neperginčydavęs, neperginčydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neperginčysiąs, neperginčysiantis, neperginčysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neperginčijamas, neperginčijama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neperginčytas, neperginčyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neperginčysimas, neperginčysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neperginčytinas, neperginčytina.
• taip pat žr. pdlv.: neperginčijant, neperginčijus, neperginčydavus, neperginčysiant.
• taip pat žr. psdlv.: neperginčydamas, neperginčydama.
• taip pat žr. bdn.: neperginčyte, neperginčytinai.
• Skiemenys: ne-per-gin-čy-ti

neperginčyti

1. priešingas veiksmas veiksmui: perginčyti.

Etimologija

<= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    neperginčyti: bendrai

perginčyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neperginčyti: Išvestiniai žodžiai

neperginčijimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neperginčyti: bendrai

---

Dalyvis

neperginčyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neperginčytas, mot. g. neperginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperginčytas	neperginčyti	neperginčyta	neperginčytos	neperginčyta	-
kilm.	neperginčyto	neperginčytų	neperginčytos	neperginčytų	-	-
naud.	neperginčytam	neperginčytiems	neperginčytai	neperginčytoms	-	-
gal.	neperginčytą	neperginčytus	neperginčytą	neperginčytas	-	-
įnag.	neperginčytu	neperginčytais	neperginčyta	neperginčytomis	-	-
viet.	neperginčytame	neperginčytuose	neperginčytoje	neperginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neperginčytasis	neperginčytieji	neperginčytoji	neperginčytosios	-	-
kilm.	neperginčytojo	neperginčytųjų	neperginčytosios	neperginčytųjų	-	-
naud.	neperginčytajam	neperginčytiesiems	neperginčytajai	neperginčytosioms	-	-
gal.	neperginčytąjį	neperginčytuosius	neperginčytąją	neperginčytąsias	-	-
įnag.	neperginčytuoju	neperginčytaisiais	neperginčytąja	neperginčytosiomis	-	-
viet.	neperginčytajame	neperginčytuosiuose	neperginčytojoje	neperginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neperginčytas, mot. g. neperginčyta.
• Skiemenys: ne-per-gin-čy-ti

neperginčyti

1. tas, kurį neperginčijo

Etimologija

<= neperginčyti, neperginčija, neperginčijo <= ne- + perginčyti, perginčija, perginčijo <= per- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---