permokėsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permokėsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permokėsiantis, mot. g. permokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėsiąs, permokėsiantis	permokėsią, permokėsiantys	permokėsianti	permokėsiančios	-	permokėsią
kilm.	permokėsiančio	permokėsiančių	permokėsiančios	permokėsiančių	-	-
naud.	permokėsiančiam	permokėsiantiems, permokėsiantiem	permokėsiančiai	permokėsiančioms, permokėsiančiom	-	-
gal.	permokėsiantį	permokėsiančius	permokėsiančią	permokėsiančias	-	-
įnag.	permokėsiančiu	permokėsiančiais	permokėsiančia	permokėsiančiomis	-	-
viet.	permokėsiančiame, permokėsiančiam	permokėsiančiuose, permokėsiančiuos	permokėsiančioje, permokėsiančioj	permokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokėsiantysis	permokėsiantieji	permokėsiančioji	permokėsiančiosios	-	-
kilm.	permokėsiančiojo	permokėsiančiųjų	permokėsiančiosios	permokėsiančiųjų	-	-
naud.	permokėsiančiajam	permokėsiantiesiems	permokėsiančiajai	permokėsiančiosioms	-	-
gal.	permokėsiantįjį	permokėsiančiuosius	permokėsiančiąją	permokėsiančiąsias	-	-
įnag.	permokėsiančiuoju	permokėsiančiaisiais	permokėsiančiąja	permokėsiančiosiomis	-	-
viet.	permokėsiančiajame	permokėsiančiuosiuose	permokėsiančiojoje	permokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permokėsiantis, mot. g. permokėsianti.
• Skiemenys: per-mo-kė-sian-čiu

permokėsiančiu

1. tas, kuris permokės

Etimologija

<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

---