persigėrę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persigėrę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persigėręs, mot. g. persigėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persigėręs	persigėrę	persigėrusi, persigėrus	persigėrusios	-	persigėrę
kilm.	persigėrusio	persigėrusių	persigėrusios	persigėrusių	-	-
naud.	persigėrusiam	persigėrusiems	persigėrusiai	persigėrusioms	-	-
gal.	persigėrusį	persigėrusius	persigėrusią	persigėrusias	-	-
įnag.	persigėrusiu	persigėrusiais	persigėrusia	persigėrusiomis	-	-
viet.	persigėrusiame	persigėrusiuose	persigėrusioje	persigėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persigėrusysis	persigėrusieji	persigėrusioji	persigėrusiosios	-	-
kilm.	persigėrusiojo	persigėrusiųjų	persigėrusiosios	persigėrusiųjų	-	-
naud.	persigėrusiajam	persigėrusiesiems	persigėrusiajai	persigėrusiosioms	-	-
gal.	persigėrusįjį	persigėrusiuosius	persigėrusiąją	persigėrusiąsias	-	-
įnag.	persigėrusiuoju	persigėrusiaisiais	persigėrusiąja	persigėrusiosiomis	-	-
viet.	persigėrusiajame	persigėrusiuosiuose	persigėrusiojoje	persigėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persigėręs, mot. g. persigėrusi.
• Skiemenys: per-si-gė-rę

persigėrę

1. tas, kuris persigėrė

Etimologija

<= persigerti, persigeria, persigėrė <= per- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---