pervoksiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervoksiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervoksiantis, mot. g. pervoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervoksiąs, pervoksiantis	pervoksią, pervoksiantys	pervoksianti	pervoksiančios	-	pervoksią
kilm.	pervoksiančio	pervoksiančių	pervoksiančios	pervoksiančių	-	-
naud.	pervoksiančiam	pervoksiantiems, pervoksiantiem	pervoksiančiai	pervoksiančioms, pervoksiančiom	-	-
gal.	pervoksiantį	pervoksiančius	pervoksiančią	pervoksiančias	-	-
įnag.	pervoksiančiu	pervoksiančiais	pervoksiančia	pervoksiančiomis	-	-
viet.	pervoksiančiame, pervoksiančiam	pervoksiančiuose, pervoksiančiuos	pervoksiančioje, pervoksiančioj	pervoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervoksiantysis	pervoksiantieji	pervoksiančioji	pervoksiančiosios	-	-
kilm.	pervoksiančiojo	pervoksiančiųjų	pervoksiančiosios	pervoksiančiųjų	-	-
naud.	pervoksiančiajam	pervoksiantiesiems	pervoksiančiajai	pervoksiančiosioms	-	-
gal.	pervoksiantįjį	pervoksiančiuosius	pervoksiančiąją	pervoksiančiąsias	-	-
įnag.	pervoksiančiuoju	pervoksiančiaisiais	pervoksiančiąja	pervoksiančiosiomis	-	-
viet.	pervoksiančiajame	pervoksiančiuosiuose	pervoksiančiojoje	pervoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervoksiantis, mot. g. pervoksianti.
• Skiemenys: per-vok-sian-čiu

pervoksiančiu

1. tas, kuris pervoks

Etimologija

<= pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė

---