pervoktinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervoktinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervoktinas, mot. g. pervoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervoktinas	pervoktini	pervoktina	pervoktinos	pervoktina	-
kilm.	pervoktino	pervoktinų	pervoktinos	pervoktinų	-	-
naud.	pervoktinam	pervoktiniems	pervoktinai	pervoktinoms	-	-
gal.	pervoktiną	pervoktinus	pervoktiną	pervoktinas	-	-
įnag.	pervoktinu	pervoktinais	pervoktina	pervoktinomis	-	-
viet.	pervoktiname	pervoktinuose	pervoktinoje	pervoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervoktinasis	pervoktinieji	pervoktinoji	pervoktinosios	-	-
kilm.	pervoktinojo	pervoktinųjų	pervoktinosios	pervoktinųjų	-	-
naud.	pervoktinajam	pervoktiniesiems	pervoktinajai	pervoktinosioms	-	-
gal.	pervoktinąjį	pervoktinuosius	pervoktinąją	pervoktinąsias	-	-
įnag.	pervoktinuoju	pervoktinaisiais	pervoktinąja	pervoktinosiomis	-	-
viet.	pervoktinajame	pervoktinuosiuose	pervoktinojoje	pervoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervoktinas, mot. g. pervoktina.
• Skiemenys: per-vok-ti-nuo-ju

pervoktinuoju

1. tas, dėl kurio reikia pervokti

Etimologija

<= pervokti, pervokia, pervokė <= per- + vokti, vokia, vokė

---