pieskaitysima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pieskaitysima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pieskaitysimas, mot. g. pieskaitysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pieskaitysimas	pieskaitysimi	pieskaitysima	pieskaitysimos	pieskaitysima	-
kilm.	pieskaitysimo	pieskaitysimų	pieskaitysimos	pieskaitysimų	-	-
naud.	pieskaitysimam	pieskaitysimiems	pieskaitysimai	pieskaitysimoms	-	-
gal.	pieskaitysimą	pieskaitysimus	pieskaitysimą	pieskaitysimas	-	-
įnag.	pieskaitysimu	pieskaitysimais	pieskaitysima	pieskaitysimomis	-	-
viet.	pieskaitysimame	pieskaitysimuose	pieskaitysimoje	pieskaitysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pieskaitysimasis	pieskaitysimieji	pieskaitysimoji	pieskaitysimosios	-	-
kilm.	pieskaitysimojo	pieskaitysimųjų	pieskaitysimosios	pieskaitysimųjų	-	-
naud.	pieskaitysimajam	pieskaitysimiesiems	pieskaitysimajai	pieskaitysimosioms	-	-
gal.	pieskaitysimąjį	pieskaitysimuosius	pieskaitysimąją	pieskaitysimąsias	-	-
įnag.	pieskaitysimuoju	pieskaitysimaisiais	pieskaitysimąja	pieskaitysimosiomis	-	-
viet.	pieskaitysimajame	pieskaitysimuosiuose	pieskaitysimojoje	pieskaitysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pieskaitysimas.
• Skiemenys: pie-skai-ty-si-ma

pieskaitysima (nevart.) (sen.)

1. ta, kurią pieskaitys

Etimologija

<= pieskaityti, pieskaito, pieskaitė <= pie- + skaityti, skaito, skaitė

Vertimai

  pieskaitysima: bendrai

---