pramonintinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramonintinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramonintinas, mot. g. pramonintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramonintinas	pramonintini	pramonintina	pramonintinos	pramonintina	-
kilm.	pramonintino	pramonintinų	pramonintinos	pramonintinų	-	-
naud.	pramonintinam	pramonintiniems	pramonintinai	pramonintinoms	-	-
gal.	pramonintiną	pramonintinus	pramonintiną	pramonintinas	-	-
įnag.	pramonintinu	pramonintinais	pramonintina	pramonintinomis	-	-
viet.	pramonintiname	pramonintinuose	pramonintinoje	pramonintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramonintinasis	pramonintinieji	pramonintinoji	pramonintinosios	-	-
kilm.	pramonintinojo	pramonintinųjų	pramonintinosios	pramonintinųjų	-	-
naud.	pramonintinajam	pramonintiniesiems	pramonintinajai	pramonintinosioms	-	-
gal.	pramonintinąjį	pramonintinuosius	pramonintinąją	pramonintinąsias	-	-
įnag.	pramonintinuoju	pramonintinaisiais	pramonintinąja	pramonintinosiomis	-	-
viet.	pramonintinajame	pramonintinuosiuose	pramonintinojoje	pramonintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pramonintina.
• Skiemenys: pra-mo-nin-ti-nas

pramonintinas

1. (Pramonė) – tas, kurį reikia pramoninti

Etimologija

<= pramoninti, pramonina, pramonino

---