prasigerią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasigerią (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasigeriantis, mot. g. prasigerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasigeriąs, prasigeriantis	prasigerią, prasigeriantys	prasigerianti	prasigeriančios	-	prasigerią
kilm.	prasigeriančio	prasigeriančių	prasigeriančios	prasigeriančių	-	-
naud.	prasigeriančiam	prasigeriantiems, prasigeriantiem	prasigeriančiai	prasigeriančioms, prasigeriančiom	-	-
gal.	prasigeriantį	prasigeriančius	prasigeriančią	prasigeriančias	-	-
įnag.	prasigeriančiu	prasigeriančiais	prasigeriančia	prasigeriančiomis	-	-
viet.	prasigeriančiame, prasigeriančiam	prasigeriančiuose, prasigeriančiuos	prasigeriančioje, prasigeriančioj	prasigeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasigeriantysis	prasigeriantieji	prasigeriančioji	prasigeriančiosios	-	-
kilm.	prasigeriančiojo	prasigeriančiųjų	prasigeriančiosios	prasigeriančiųjų	-	-
naud.	prasigeriančiajam	prasigeriantiesiems	prasigeriančiajai	prasigeriančiosioms	-	-
gal.	prasigeriantįjį	prasigeriančiuosius	prasigeriančiąją	prasigeriančiąsias	-	-
įnag.	prasigeriančiuoju	prasigeriančiaisiais	prasigeriančiąja	prasigeriančiosiomis	-	-
viet.	prasigeriančiajame	prasigeriančiuosiuose	prasigeriančiojoje	prasigeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasigeriantis, mot. g. prasigerianti.
• Skiemenys: pra-si-ge-rią

prasigerią

1. tas, kuris prasigeria

Etimologija

<= prasigerti, prasigeria, prasigėrė <= pra- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---