prasiskaitantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasiskaitantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasiskaitantis, mot. g. prasiskaitanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasiskaitąs, prasiskaitantis	prasiskaitą, prasiskaitantys	prasiskaitanti	prasiskaitančios	-	prasiskaitą
kilm.	prasiskaitančio	prasiskaitančių	prasiskaitančios	prasiskaitančių	-	-
naud.	prasiskaitančiam	prasiskaitantiems, prasiskaitantiem	prasiskaitančiai	prasiskaitančioms, prasiskaitančiom	-	-
gal.	prasiskaitantį	prasiskaitančius	prasiskaitančią	prasiskaitančias	-	-
įnag.	prasiskaitančiu	prasiskaitančiais	prasiskaitančia	prasiskaitančiomis	-	-
viet.	prasiskaitančiame, prasiskaitančiam	prasiskaitančiuose, prasiskaitančiuos	prasiskaitančioje, prasiskaitančioj	prasiskaitančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasiskaitantysis	prasiskaitantieji	prasiskaitančioji	prasiskaitančiosios	-	-
kilm.	prasiskaitančiojo	prasiskaitančiųjų	prasiskaitančiosios	prasiskaitančiųjų	-	-
naud.	prasiskaitančiajam	prasiskaitantiesiems	prasiskaitančiajai	prasiskaitančiosioms	-	-
gal.	prasiskaitantįjį	prasiskaitančiuosius	prasiskaitančiąją	prasiskaitančiąsias	-	-
įnag.	prasiskaitančiuoju	prasiskaitančiaisiais	prasiskaitančiąja	prasiskaitančiosiomis	-	-
viet.	prasiskaitančiajame	prasiskaitančiuosiuose	prasiskaitančiojoje	prasiskaitančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. prasiskaitanti.
• Skiemenys: pra-si-skai-tan-tis

prasiskaitantis

1. tas, kuris prasiskaito

Etimologija

<= prasiskaityti, prasiskaito, prasiskaitė <= pra- + sangrž. si- + skaityti, skaito, skaitė

Vertimai

  prasiskaitantis: bendrai

---