prasiskaitoma

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasiskaitoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasiskaitomas, mot. g. prasiskaitoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasiskaitomas	prasiskaitomi	prasiskaitoma	prasiskaitomos	prasiskaitoma	-
kilm.	prasiskaitomo	prasiskaitomų	prasiskaitomos	prasiskaitomų	-	-
naud.	prasiskaitomam	prasiskaitomiems	prasiskaitomai	prasiskaitomoms	-	-
gal.	prasiskaitomą	prasiskaitomus	prasiskaitomą	prasiskaitomas	-	-
įnag.	prasiskaitomu	prasiskaitomais	prasiskaitoma	prasiskaitomomis	-	-
viet.	prasiskaitomame	prasiskaitomuose	prasiskaitomoje	prasiskaitomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasiskaitomasis	prasiskaitomieji	prasiskaitomoji	prasiskaitomosios	-	-
kilm.	prasiskaitomojo	prasiskaitomųjų	prasiskaitomosios	prasiskaitomųjų	-	-
naud.	prasiskaitomajam	prasiskaitomiesiems	prasiskaitomajai	prasiskaitomosioms	-	-
gal.	prasiskaitomąjį	prasiskaitomuosius	prasiskaitomąją	prasiskaitomąsias	-	-
įnag.	prasiskaitomuoju	prasiskaitomaisiais	prasiskaitomąja	prasiskaitomosiomis	-	-
viet.	prasiskaitomajame	prasiskaitomuosiuose	prasiskaitomojoje	prasiskaitomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasiskaitomas.
• Skiemenys: pra-si-skai-to-ma

prasiskaitoma

1. ta, kurią prasiskaito

Etimologija

<= prasiskaityti, prasiskaito, prasiskaitė <= pra- + sangrž. si- + skaityti, skaito, skaitė

Vertimai

  prasiskaitoma: bendrai

---